Svilarožės

Apie vertingąsias vaistinių svilarožių ypatybes galima suprasti iš jų lotyniško botaninio pavadinimo althaea officinalis. Žodis althaea kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „gydyti“. Senovėje svilarožės, kaip gijimą skatinantys augalai, buvo naudojami Kinijoje, Sirijoje, Egipte ir Graikijoje, o į Vidurio Europą greičiausiai buvo atgabenti tik viduramžiais – šis laikas sutapo su sėsliosios žemdirbystės pradžia. Šiuo metu jos auginamos druskinguose jūros pakrančių regionų dirvožemiuose.

Iš pirmo žvilgsnio tai gana gležni augalai, tačiau svilarožės lengvai ištveria vandens ir šilumos trūkumą. Į želė panašios medžiagos šaknyse ir žieduose apsaugo augalus nuo išdžiūvimo, o dėl didelio kiekio gleives sudarančių medžiagų šaknyse svilarožės išsiskiria raminamuoju, malšinamuoju, apsauginiu ir drėkinamuoju poveikiu. Jų švelnūs, beveik balti, rožinio atspalvio žiedai ir subtilus aromatas veikia itin raminamai, visiškai kitaip nei kiti ryškiais žiedais žydintys ir stiprų aromatą skleidžiantys augalų žiedai.

Dėl šių priežasčių svilarožės idealiai tinka kūdikių priežiūrai. Pirmaisiais gyvenimo metais švelni, jautri ir nesubrendusi kūdikių odelė turi pereiti vystymosi ir mokymosi etapus. Jai reikia švelnaus apsauginio ir šildomojo sluoksnio be jokių kvapų, išbalansuojančių odą. Svilarožės palaiko drėgmę švelnioje kūdikių odelėje ir skatina pačios odos apsauginių funkcijų, apsaugančių nuo kenksmingų aplinkos poveikių, vystymąsi.

Kartu su raminamuoju ir gijimą skatinančiu poveikiu išsiskiriančiomis našlaitėmis mūsų priemonių asortimente su svilarožėmis minėtos apsauginės ypatybės ypač akivaizdžiai matomos. Be to, odą intensyviai maitina kokosų ir sezamų aliejai. Odos nedirginančios sudedamosios medžiagos tinka net atopinio dermatito pažeistai ir itin jautriai kūdikių odai.

Nuotraukos darytos (c) Angelika Salomon